- šakalaitis
- šakaláitis sm. (1) žr. šakalėlis.
◊ įbraũkiamas šakaláitis (plg. vok. Streichhölzchen) degtukas: Uždegė vienas vaikinas ... su įbraukiamu šakalaičiu spalius LC1879,25.
Dictionary of the Lithuanian Language.
šakalaitis
Look at other dictionaries:
dygtelėti — dygtelėti, ėja, ėjo intr. 1. staigiai įdurti: Dygtelėjo – misliau, kad šakalaitis koks įdūrė Pln. Aš eitu, i mun dygtelėjo į tą koją, veizu – juoda gyvatė besiraitanti Kl. 2. End smarkiai suskausti, nusmelkti: Dantis dygtelėjo Škn. | prk.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
